JAUNYSTĖ ŠIRDYJE PASIREIŠKĖ POKALBYJE

Visam HT-LT pasauliui tikrai žinomas, apie jį, tiksliau jo tapimą GM'u, buvo rašyta pačiam Hattricke - Martynas Mikalauskas arba mums žinomas kaip Abugis, dabar jau tapęs GM-Abugiu.


Skridimas į Jungtines Amerikos valstijas mūsų korespondentui Karlsonui nebuvo toks sėkmingas kaip tikėtasi, mat jis neapskaičiavo reikalingo uogienės kiekio kelionei ir buvo priverstas tūpti Amsterdame, kur Raudonųjų žibintų kvartale jis išleido savo aviečių uogienės likučius kitiems "skanumynams". Todėl po susitarimo skrendant atgal atsilyginti lauktuvėm iš Los Andželo su kelto kapitonu, besišypsantis Karlsonas tęsė savo kelionę jūra. Galiausiai, noras pateikti Hattrick Lietuva pasaulio piliečiams šį straipsnį atvedė jį į Los Andželą, kur jis buvo maloniai sutiktas mūsų pašnekovo Martyno (Abugio).

Pirmas įspūdis apie pašnekovą iš karto nukreipė simpatijas į jo pusę. Net būdamas beveik dvigubai vyresnis už korespondentą Karlsoną, Abugis pokalbyje spinduliavo nuoširdumą, sukauptą patirtį, o jo žodžiai skriejo lengvai lyg iš dvidešimtmečio lūpų. Pabėgę nuo Los Andželo gatvių triukšmo ir mašinų gausmo, atsidūrėme nuostabioje Paryžių primenančioje restorano "Little next door" atmosferoje, kur suradę jaukią vietą vidiniame, augalais dekoruotame, kieme pradėjome savo pokalbį:  

K:Papasakokite trumpai apie save,savo šeimą,darbą, kokių svajonių turite,kokiame.....
A:Esu iš Klaipėdos. Čia gimiau, užaugau, baigiau universitetą, 10 metų dirbau turizmo srityje. Seniau žaidžiantys klaipėdiečiai tikrai mane prisimena ne tik iš HT bet ir iš klaipėdietiškų meetų daugiausia 2006-2008 metais. Daug futbolo žaidėme, daug alaus išgėrėme, daug įdomiu diskusijų turėjome. Gaila, bet paskutinius tris metus daugiausia tenka praleisti emigracijoje. Viskas per tas moteris… pradžiai teko vieną gaudyt, dabar gyvenu Los Angeles jau su dviem. Jaunajai, beje kaip tik suėjo dveji metai. (Lapkričio 17d.). Na, bent kartą metuose vistiek grįžtu namo, su hattrikeriais ir alaus bokalus pakeliam, ir pokerį dar palošiam karts nuo karto. Svajonės? Grįžti gyvent i Klaipėda (arba dar geriau į Nida) ir kuo greičiau, tuo geriau. Apie mėgstamiausią valgį kažkaip nesu susimąstęs. O va alus tai patinka, ypač juodas. Pats mėgstamiausias- vokiškas Koestricer Schwarzbier.

K:Kaip žinia esate vedęs. Kaip Jūsų antroji pusė reaguoja į Jūsų dalyvavimą Hattricke?

A:Vedęs esu auksinio vardo moterį Auksuolę jau treji metai, o kadangi antrąją pusę, suradau jau žaisdamas Hattriką, tai manau tuo viskas ir pasakyta, kalbant apie prieštaravimus. Beje, kažkada kartu buvome Platelių meete, tai ji buvo aktyvi "Klaipėdos" futbolo komandos sirgalė. Su tokiu palaikymu berods net garbingą prizinę vietą užėmėme.

K:Ar gyvendamas Los Angeles,Amerikoje, savo šeimoje laikotes lietuviškų tradicijų (kalbate lietuviškai,galbūt gaminate lietuviškus patiekalus) ?

 A:Dėl Los Andželo gyvenimo budas juk neturi keistis. Viskas kaip ir anksčiau, ir įpročiai, ir draugai ir visa kita. Valgom daugiau mažiau tą patį kaip ir Lietuvoje, geriame "Švyturio" alų kai yra proga. Dukrelė senovės baltų miškų ir medžiotojų deivės Medeinos vardu, va lietuviškai kalba, angliškai dar nesupranta...(šypteli) gal skirtumas tik tas, kad čia beveik visada vasara ir smogas... O be mašinos iš taško A į taška B nenuvažiuosi.....

K:Papasakokite,kodėl nutarėte įsilieti i HT savanorių gretas.
A:Panašų, tik kur kas paprastesnį futbolo menedžerį žaidžiau su draugais dar gal nuo 1994metų. Buvo įdomu, nes galėjome šį žaidimą žaist net šešiese, vienas prieš kitą, prie vieno kompiuterio. Tiek patį žaidimą, tiek įrašytus pasiekimus turiu kažkur kompiutery iki šiol. Po to atsirado HT. Žaidžiu jau senai, niekur neskubu, mėgstu šį žaidimą šiandien, kaip ir tada, kai pradėjau jį žaisti. Atsiradus progai prisijungiau prie savanorių komandos. Priežasčių turbūt yra įvairiausių – išbandyti save kituose vaidmenyse, padėti kitiems žaidėjams žaisti mėgstamą žaidimą, sprendžiant įvairius klausimus, galų gale net smalsumas, kaip šis žaidimas atrodo “iš vidaus” ir kaip veikia ta paslaptinga klaviatūra ;)

 K:Dauguma žmonių, aš pats asmeniškai, nieko nežinau apie tapimą GM'u. Viskas, ką sužinojau yra tai, jog gaunama yra speciali klaviatūra. Ar galetumete papasakoti ne tik apie tą klaviatūrą, bet ir trumpai nupasakoti tą tapimo GM'u kelią, kurį Jūs praejote?

A:Tai va, kad turbūt ta klaviatura ir yra vienas labiausiai viliojančių dalykų HT pasaulyje. Kaip tik laukiu jos šiuo metu, kad galėčiau tinkamai atlikti man patikėtas pareigas. GM Motto sakė, kad švedai paprastai ją atsiunčia paštu per 2-3 savaites.
Trumpas kelias kaip tapau GM? Paprasta, kaip ir visur gyvenime. Pradžioje būna pasiūlymas. Tada svarsto viena pusė, svarsto kita pusė. O paskui rezultatas – būti arba nebūti. Turbūt kažkas tokio.

 

K:Jūsų atėjimas į HT valdžią yra sutinkamas dvejopai: teigiamai ir šiek tiek skeptiškai. Ką galite atsakyti tiems, kurie nemato Jūsų kaip GM'o?
A:Matomiausi turbūt visgi yra konferencijų moderatoriai. Mano nuomone, GM darbas yra daugiau administracinis, sprendžiantis įvairius klausimus iškilusius dėl žaidimo, todėl net neturėtų būti per daug matomas.

K:Jūsų tapimas GM'u sutapo su kitų dviejų GM'ų pasitraukimu iš savo pareigų. Ar šis pakeitimas buvo planuotas iš anksto ar tiesiog taip sutapo ?
A:Kiek žinau iš žaidimo patirties, paprastai nauji LA-GM-MOD atsiranda patyrusiems vilkams atsitraukiant į atsargą. Taip atsitiko ir šį kartą.

K:Ko tikitės iš GM'o statuso?
A:Savaime suprantama, jog pradžiai tai laimėti A lygą. Va Sawliukas jau išsigando….(juokiasi)

K:Ar nesijaudinate, kad Jūsų naujosios pareigos Hattricke atims dalį brangaus Jūsų dėmesio iš Jūsų moterų? 

A:Aš labiau bijau, kad naujosios pareigos atims laiką skirtą žaidėjų paieškai HT rinkoje.... :)

K:Kad ir ka besakytume, Hattrick yra virtualaus žaidimų pasaulio atstovas. Žinoma yra tam tikrų niuansų, kurie atskiria jį nuo kitų, bet visgi esmė nesikeičia. Esu girdėjęs pasakymus, kad HT tai ne žaidimas, o gyvenimas. Skamba pakankamai drastiškai, bet kiekvienas į savo gyvenimą hattricką įtraukia kitaip. Tad ir įdomu, kiek virtualaus hattrick pasaulio yra Jūsų gyvenime?

A:Pradžioje Hattrick buvo tik žaidimas. Tačiau ilgainiui šis žaidimas išlindo ir į realų gyvenimą. Nors gal net ne pats žaidimas, kiek žaidimo dalyviai. Turbūt daugeliui taip atsitinka kai nuvažiuoji į taip vadinama "Meetą", žaidėjų susibėgimą realybėje. Kaip jau minejau anksčiau, Hattrick dėka susipažinau su daug įdomių žmonių, su kuriais bendrauju iki šiol (nors dalis jų šiandien jau nebežaidžia Hattrick).
Taigi šiandien Hattrick internete man išlieka įdomus žaidimas, o gyvenime - laisvalaikio (kartais ir ne tik) praleidimo budas.

K:Ar tarp Jūsų draugų, bendradarbių yra hattrickerių? Ir jei taip, tai ar karts nuo karto susitikę kur prie bokalo pašnekate apie HT?

A:Paskutinius 5-6 metus nelabai turiu bendradarbių, tai prie bokalo alaus susitinku su draugais kurie žaidžia ar žaidė HT.

K:Mano asmeniniais pastebėjimais susidariau nuomone, kad hattricką žaidzia dauguma kiek vyresnio amžiaus žmones. Kaip manote, ar tai tiesa, ir jei taip, tai kodėl šią tendencija galima taikyti būtent hattrickui?

A:Man atrodo, kad HT žaidžia visokio amžiaus zmones. Gal jaunimas tiesiog trumpiau nei vyresnieji. Turbūt pritrūksta kantrybės, nes HT pakankamai lėtas žaidimas. Čia norint laimėti, reikia gilintis į taisykles, taktikas, laukti varžybų pusę ar net visą savaitę. Tačiau kurie prilimpa, tie jau prilimpa.
Beje, kai pradėjau žaist HT ir pirmą kartą susitikome tikroje futbolo aikštelėje pasijutau tikru veteranu tarp 15-16 amžiaus vaikinu. Čiandien turbėt jie patys jau gali jaustis veteranais HT pasaulyje. Na, o aš į pensiją dar irgi nesiruošiu :D

Po mūsų interviu, pašnekovas Abugis sutiko paskolinti korespondentui Karlsonui keletą "puslitrukų" persikų uogienės ir išlydėjo į kelionę. Kelionė atgal į Vilnių, po susitikimo su entuziastingu, nuoširdžiu ir humoro jausma turinčiu naujuoju mūsų GM'u neužtruko ir vos pasiekęs savo miestą Karlsonas pagalvojo, jog ši persikų uogienė buvo tikrai pati skaniausia, kokią jis yra ragavęs per šią kolkas trumpą Hattrick Lietuva tinklaraščio gyvavimo istoriją.